Periodontas (apydantis) – tai audiniai supantys dantį: dantenos, alveolės kaulas, periodonto raištis, kuris tvirtina dantį kaule. Periodontologai diagnozuoja ir gydo apydančio susirgimus, bei moko, kaip jų išvengti. Dažniausiai pasitaikančios ligos yra dvi: gingivitas ir periodontitas. Gingivitas – tai dantenų uždegimas, o periodontitas yra sunkesnė ligos forma, tai ne tik dantenų uždegimas, bet ir atraminių danties audinių nykimas. Periodontitas pasireiškia dantenų uždegimu, dantį supančio kaulo ir jį prilaikančių raiščių nykimu, nišų (tuštumų), vadinamų kišenėmis, susidarymu.

Gingivito požymiai:

 

  • Raudonos, ar melsvai raudonos dantenos;
  • Dantenų padidėjimas;
  • Kraujavimas valantis dantis.

 

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga?

Gingivitu, arba dantenų uždegimu, dažniau serga  jauni žmonės,  paaugliai, vaikai. Gali sirgti ir serga suaugę žmonės, visgi, jie dažniau serga sunkesne forma – periodontitu.

Kaip gingivitas gydomas?

 

  • Pašalinamos minkštosios apnašos ir apnašų kaupimąsi ir užsilaikymą lemiantys faktoriai;
  • Mokoma taisyklingos asmeninės burnos higienos;
  • Tvarkomi dantys: taisyklingai gydomi, plombuojami dantys, šalinamos sugedusių dantų šaknys, poliruojami dirbtiniai vainikėliai ir plombos;
  • Šalinami dantų akmenys;
  • Konsultuojami pacientai apie tinkamą mitybą.

 

Kokios gingivito negydymo pasekmės?

Negydomas gingivitas ilgainiui progresuoja į periodontitą – dantį supančių atraminių audinių (kaulo, raiščių) uždegimą ir praradimą. Deja, šis procesas yra negrįžtamas. Jeigu gingivitą galima išgydyti ir neliks pakitimų, tai periodontito sukelti pažeidimai yra negrįžtami, juos galima tik stabdyti ir palaikyti, kad neprogresuotų.

 

PERIODONTITAS

Periodontitas yra sunkesnė liga nei gingivitas, pažeidžianti visus apydančio audinius. Pirmiausia uždegimas prasideda dantenose, vėliau jam išplitus ir užsitęsus, pažeidžia dantį prilaikantį raištį, kuris supa kaulą. Ligos progresas lemia dantų atramos netekimą ir klibėjimą, vėliau ir iškritimą.

Periodontito požymiai:

 

  • Lėtinis dantenų uždegimas,
  • Dantenų kraujavimas,
  • Blogas burnos kvapas,
  • Didelis kiekis minkštųjų apnašų,
  • Periodonto kišenių formavimasis,
  • Dantų klibėjimas,
  • Dantenų pūliavimas,
  • Dantų netekimas.

 

Kaip išvengti periodontito?

Periodontito profilaktika yra tokia pat kaip ir gingivito. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paprastai periodonto ligos yra neskausmingos, taigi, pacientas turi stebėti ligos požymius, pvz., dantenų kraujavimą, blogą kvapą, atsiradusį dantų paslankumą ir pan. Taip pat svarbu kiekvieno profilaktinio apsilankymo pas gydytoją odontologą metu tirti ir vertinti periodonto būklę.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai serga šia liga?

Periodontitu gali sirgti bet kokio amžiaus pacientai, bet, visgi, periodontitu (ypač lėtiniu periodontitu) dažniau linkę sirgti vyresni nei 35 metų žmonės. Viena iš periodontito rūšių – agresyvus periodontitas – būdingas jauniems iki 30  metų žmonėms. Ši liga gana reta.

Kaip periodontitas yra gydomas?

Gydymas priklauso nuo ligos sudėtingumo. Pirmiausia reikia sustabdyti uždegimą sumažinant arba pašalinant infekciją – periodontitą sukėlusius mikroorganizmus. Tokiu būdu stabdomas periodonto audinių irimas. Kai kuriais atvejais tam, kad visiškai pašalinti uždegimą arba infekciją, reikalingas gydymas chirurginėmis priemonėmis. Neretai, siekiant atstatyti susidariusius dėl ligos minkštųjų (dantenų) ir kietų (kaulo) audinių defektus, taip pat reikia taikyti chirurginį gydymą.